Ar greitei mastai?

http://www.vaikam.lt/?to=read&with=test
na tai ar greitai mastot? :D :lol:

Apsiverkiau is juoko

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Jowita. Sulaukiau 23 metų. Bet kai kurie durniai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu apgaudinėti. Kiti asilais sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik melas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip TU, imu staugti kaip kiaulė ir pasislepiu po lova. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi rūsyje! Nes mano tėvai yra senukai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški vaikai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra tragiškas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Sasha Son yra tikras Asials, Yva dainuoja blogiau negu :Lietuvos Rytas, o Mia - apskritai Kalė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek burokas, nes per pamokas sėdžiu prie kompo, o per pertraukas rėkiu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip savartyne, o namuose tupiu kamputyje kaip tarakonas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai ŽIV. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo kotletai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik Lėktuvas. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Alexandro Rybako koncerte? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip Morka, ramus (-i) kaip Lova ir išmintingas (-a) kaip Asilas Antanėlis. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra vanduo, o kita pusė - smėlis, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 1000000 litų. Mielas Seneli, nebūk rupūžė, išpildyk mano prašymą!

Tavo graži, miela ir nepakartojama Jowi.

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas eimante. Sulaukiau 11 metų. Bet kai kurie negeri manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu sakyti tiesa. Kiti bjaurus sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik tiesa. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip ragana visada, imu staugti kaip stirna ir pasislepiu spintoje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi peciuja! Nes mano tėvai yra keistuoliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški dar keistesni. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra nezinau. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad alanas chosnau yra tikras briedis, ventukai dainuoja blogiau negu lietuvos rytas, o asta starosaite - apskritai kale. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek pomidoras, nes per pamokas skaitau knygas, o per pertraukas lendu i akis. Mokykloje aš jaučiuosi kaip tolete, o namuose tupiu kamputyje kaip driezas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai aids. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo ceburiekai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik fotoaparatas. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet ispanijoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip agurkas, ramus (-i) kaip fotelis ir išmintingas (-a) kaip leo. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra sisalai, o kita pusė - sausainis, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 1 litų. Mielas Seneli, nebūk ciupakabra, išpildyk mano prašymą!

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas samanta. Sulaukiau 77 metų. Bet kai kurie blogiai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu nemeluoti. Kiti blogiukai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik tiesa. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip suo, imu staugti kaip sernas ir pasislepiu spintoje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi nu spintoje! Nes mano tėvai yra issigimeliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški apsoliutus issigimeliai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra sudetingiausia. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad minedas yra tikras ozka, tnn dainuoja blogiau negu siauliai, o vilija - apskritai vilke. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek morka, nes per pamokas zaidziu, o per pertraukas kalbu ne i tema. Mokykloje aš jaučiuosi kaip ne cia, o namuose tupiu kamputyje kaip pelyte. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai vezis. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo balandeliai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik dviratis. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet tolete? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip agurkas, ramus (-i) kaip sofa ir išmintingas (-a) kaip mia. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra sultys, o kita pusė - manai, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 54 litų. Mielas Seneli, nebūk pacukas, išpildyk mano prašymą!

Tavo liudnas, linksmas ir debilas samantukas.